Alkoholio vartojimas tapo žmonių gyvenimo dalimi, be jo nebeįsivaizduojama atostogų ir pramogų. Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kiek gali išgerti, kad nepakenktų sveikatai ir neapsunkintų pagiriomis.
Kaip apskaičiuoti alkoholio ribą be pagirių
Gerbdami tradicijas, žmonės prie stalo ir atsipalaiduodami geria įvairius alkoholinius gėrimus. Tačiau visi nori išvengti rytinių pagirių ir išsaugoti savo sveikatą. Reguliarus alkoholio vartojimas padidina priklausomybės nuo alkoholio riziką. Kiekvienas gali sau apskaičiuoti gana saugų alkoholio kiekį. Yra speciali formulė, pagal kurią galite sužinoti vienkartinio gėrimo dozę, kai garantuotai išvengsite pagirių: 1,5 ml gryno alkoholio 1 kg kūno svorio. Atsižvelgiant į tai, kad degtinėje yra 40% alkoholio, skaičiuojant šios rūšies alkoholį, 1 kg svorio vienu metu galima išgerti 3,75 ml. Jei gėrimas trunka 4-5 valandas, tada alkoholio dozę galima padidinti 25%.
Būtina atsižvelgti į amžių ir lytį. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau organizmui susidoroti su alkoholio poveikio pasekmėmis. Moterims leistina norma bus du kartus mažesnė nei vyrų. Įvairių priedų, dažiklių ar kvapiųjų medžiagų buvimas taip pat sustiprina alkoholio sindromą, todėl tokių gėrimų šalutinis poveikis bus stipresnis nei grynos degtinės. Yra ir kitų sąlygų, kurioms esant pagirių negalima išvengti, net jei laikomasi alkoholio vartojimo apribojimų:
- įvairių alkoholinių gėrimų maišymas;
- gerti kokteilius iš stipraus alkoholio ir gazuotų gėrimų;
- gerti po nakties be miego;
- rūkymas vartojant alkoholį;
- gerti alkoholį tuščiu skrandžiu arba su riebiu maistu;
- nesugebėjimas daryti 20-25 minučių pertraukos tarp tostų.
Geriausias būdas išvengti pagirių – saikingai gerti.
Kiek alkoholio galite išgerti per dieną nepakenkdami savo organizmui?
Geriant alkoholinius gėrimus, kepenims tenka didelis krūvis dėl etanolio toksiškumo. Tačiau žmogaus smegenys jautriausios alkoholiui, kuriame negrįžtamas ląstelių naikinimas prasideda nuolat geriant stiprų alkoholį. Neuroninis tinklas negali atsigauti iki kito gėrimo. Jei nežinote, kiek degtinės galite išgerti ir per kokį laikotarpį, galite padaryti nepataisomą žalą savo sveikatai.
Alkoholis kenkia ir kitiems žmogaus organizmo organams, tačiau jie su krūviu susidoroja šiek tiek geriau nei smegenys ir greičiau atsistato, jei laikomasi normos ir yra pakankamai laiko tarp gėrimų. Sveiko žmogaus gebėjimo perdirbti alkoholį riba yra 2,4 ml gryno alkoholio 1 kg kūno svorio per dieną, o degtinės – 6 ml. Suvartojus tokį kiekį reikėtų padaryti 8 dienų pertrauką, kad organizmas galėtų atsigauti ir sugrįžti į normalias vėžes.
Kiek alkoholio galima išgerti neprisigėręs?
Priklausomybės nuo alkoholio atsiradimas ne visada priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Daugiausia priežastis yra paveldimas polinkis ir psichologiniai veiksniai. Netgi žmonės, kurie prireikus daug geria, gali ilgai negerti. Tačiau reguliarus gėrimas laikui bėgant gali tapti priklausomas ir išprovokuoti didelę priklausomybę. Yra terminas „kritinė dozė“ - tai didžiausia dozė žmogui, kurią jis gali išgerti nerizikuodamas patekti į 2–3 alkoholizmo stadijas, kai prarandama sąmonės kontrolė, o girtumas prasideda nuo stiprių pagirių.
Žmogus, įtaręs, kad jam išsivysto priklausomybė nuo alkoholio, turėtų maždaug žinoti, kokioje stadijoje jis yra. Tai svarbu siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui ir bent jau išlaikyti stabilų šio lygio lygį. Tokie žmonės turėtų prisiminti, kiek reikia išgerti degtinės, kad nenukristų dar žemiau, ir, parodydami valią, laikytis savo normos, kol dar sugeba susivaldyti. Per didelis gėrimas gali sukelti neapdairumą ir gausų gėrimą. Saikingai vartojantys ir balansuojantys 1-2 alkoholizmo stadijoje žmonės gali išgerti po 100-300 g degtinės 1-4 kartus per mėnesį. Tai padarys labai mažai žalos organizmui ir užkirs kelią tolimesnei priklausomybei nuo alkoholio, kurios geriantysis gali nepastebėti.
Įvairių rūšių alkoholio dozės
Bet koks etilo alkoholio kiekis yra pavojingas sveikatai. Net ir vartojant vaistus, pagamintus su alkoholiu, reikia būti atsargiems ir laikytis jų vartojimo taisyklių. Nereikėtų ignoruoti lyties (vyrai atsparesni etanolio poveikiui) ir pamiršti sveikatos problemas bei gretutines ligas. Jei nėra individualaus netoleravimo tam tikroms alkoholio rūšims, pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį į gėrimo stiprumą. Geriant tą patį kiekį, skirtingo etilo kiekio veislės turės skirtingą poveikį žmogui.
Gėrimai, kuriuose yra dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir įvairių kvapiųjų priedų, yra daug kenksmingesni nei geras konjakas ar natūralūs vynai. Atsižvelgiant į individualias organizmo savybes, kiekvienas žmogus turi savo alkoholio lygį. Tikslaus skaičiaus, nurodančio, kiek alkoholio gali išgerti kiekvienas žmogus, nėra, tačiau apytikslė norma yra tokia: Negalima maišyti skirtingų alkoholio rūšių; jei šios taisyklės pažeidžiamos, žalingas alkoholio poveikis gerokai padidėja. Moterims rekomenduojama gerti pusę vyriškos dozės. Tačiau net ir minimali paros dozė svaigiųjų gėrimų gali sukelti alkoholizmą, jei geriama reguliariai.
Kas neturėtų gerti alkoholio
Yra žmonių, kuriems draudžiama gerti bet kokį degtinės kiekį per dieną, kategorijų:
- asmenys, turintys 2-3 priklausomybės nuo alkoholio stadiją;
- epilepsijos;
- patyrusiems smegenų sukrėtimą ar galvos traumą;
- Jaudrūs, agresyvūs, konfliktiški asmenys, kurie išgėrę praranda savikontrolę.
Įvairiomis ligomis sergantys asmenys turėtų susilaikyti nuo alkoholio, o išskirtiniais atvejais gerti tik gavę gydytojo leidimą.
Saugi alkoholio dozė: kam ir kiek?
Ar alkoholis gali būti naudingas?
Taip, jei kalbame apie infarktą, kepenų ar inkstų dieglius. Kai po ranka nėra vaistų, galite naudoti konjaką ar degtinę – 1 valgomasis šaukštas vieno iš šių gėrimų palengvins kraujagyslių spazmą ir pagerins paciento būklę prieš atvykstant greitajai pagalbai. Sergantiems hipotenzija padeda ir nedidelės alkoholio dozės: 1-2 šaukštai konjako gali atgaivinti žemą kraujospūdį turintį žmogų. Niekas nesiginčys su teigiamu sausų raudonųjų vynų poveikiu žmogaus organizmui. Faktas yra tas, kad raudonųjų vynuogių odelėse ir vynuogių sėklose yra resveratrolio – natūralaus junginio, turinčio stiprų antioksidacinį poveikį. Į žmogaus organizmą patekusi su uogomis ar iš jų pagamintu vynu, ši medžiaga neleidžia vystytis širdies ir kraujagyslių bei vėžinėms ligoms, atitolina su amžiumi susijusius smegenų ir raumenų bei kaulų sistemos pokyčius. Be to, natūralūs vynai gerina virškinimą ir apsaugo nuo cholesterolio nusėdimo ant kraujagyslių sienelių. Nors Pasaulio sveikatos organizacija draudžia gydytojams rekomenduoti savo pacientams bet kokius alkoholinius gėrimus kaip vaistus. Ir viskas todėl, kad alkoholis gali būti naudingas tik mažomis dozėmis, o dideliais kiekiais sukelia priklausomybę ir alkoholizmo vystymąsi.
Kokia alkoholio dozė laikoma saugia?
Pagal tos pačios PSO rekomendacijas, vyrai turėtų suvartoti ne daugiau kaip 40 g gryno alkoholio per dieną (apie 2 butelius alaus, 100 ml degtinės arba 3 taures sauso vyno). O moterims – 30 g gryno alkoholio (1,5 butelio alaus arba 80 g degtinės, 2 stiklinės sauso vyno). Ir tai su sąlyga, kad žmogus 2 dienas per savaitę neišgers nė lašo alkoholio.
Kada prasideda priklausomybė?
Mažai kas išdrįsta prisipažinti, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Dauguma save laiko negausiais geriančiaisiais, tačiau vienas gali išgerti butelį alaus per dieną, bet kasdien, o kitas – retai, bet stipriai. Kuris iš jų turi problemų su alkoholiu? Pasaulio sveikatos organizacija žino atsakymą į šį klausimą. PSO ekspertai išskiria keturias alkoholio vartojimo formas.
Saugi forma. Tai yra tada, kai žmogus per savaitę išgeria ne daugiau kaip 210 ml (vyrams) arba 135 ml (moterims) gryno alkoholio. Tuo pačiu metu alkoholio kiekis per dieną neturi viršyti saugių dozių: 40 ml (vyrams) ir 30 ml etilo alkoholio (moterims).
Pavojinga forma. Tai yra tada, kai žmogus viršija saugias dozes ir nesilaiko blaivumo režimo. Medikai perspėja, kad, laikydamasis tokio požiūrio į alkoholinius gėrimus, žmogus rizikuoja ateityje tapti priklausomas nuo alkoholio ir kaip „premiją“ susirgti viena iš ligų, susijusių su nesaikingu stipriųjų gėrimų vartojimu (kepenų cirozė, skrandžio opos, anemija, širdies nepakankamumas ir kt.).
Vartojimas su žalingomis pasekmėmis. Tai yra tada, kai žmogus gausiai geria (nuolat vartoja alkoholį ilgiau nei 2 dienas) ir jaučia nenugalimą norą pagirti. Tačiau būdingiausias šios formos simptomas yra gėrimo kiekio kontrolės praradimas. Tai reiškia, kad žmogus praranda saiko jausmą, todėl vis dažniau prisigeria. Trečioji alkoholinių gėrimų vartojimo forma dar nelaikoma priklausomybe, tačiau kartu su ja gerokai susidėvi geriančiojo smegenys ir vidaus organai.
Alkoholizmas. Šiai alkoholio vartojimo formai būdingas nuolatinis žmogaus nenoras atsisakyti alkoholio net vardan blogos sveikatos. Šioje stadijoje pasikeičia ir neblaivumo forma, pavyzdžiui, anksčiau žmogus neblaivo, tapo linksmas ir užmigo, o dabar jam būdinga agresyvi elgesio forma. Tuo pačiu metu per vieną dieną išgerto alkoholio dozė kelis kartus padidėja.
Kiek gerti saikingai?
– Neprieštarauju, jei žmonės kas antrą dieną išgeria 70–100 gramų degtinės. Bet mes negalime padaryti 70-100 gramų. Jei atsisėdame, vienu metu reikia pilti litrą stipriųjų gėrimų. Tačiau tai nepagerina sveikatos. Todėl turime priprasti prie europietiško vyno gėrimo būdo. Naudinga, jei per dieną išgeri vieną ar dvi taures vyno, bet kokybiško“, – sakė šalies vadovė.
Ar 70 gramų degtinės ar taurė vyno kas antrą dieną yra daug ar mažai? PSO mano, kad daugiau nei 8 litrai gryno alkoholio per metus žmogus kelia grėsmę ne tik jo sveikatai, bet ir lemia visuomenės degradaciją. 70 gramų degtinės yra 28 ml (arba 22 g) gryno alkoholio. Jei metus geriate režimu „kas antrą dieną“, per metus gausite šiek tiek daugiau nei 5 litrus gryno alkoholio - tai yra žemiau PSO „raudonosios linijos“. Su taure vyno kas antrą dieną (125 ml vyno yra 15 ml (arba 12 g) gryno alkoholio) per metus gausite mažiau nei 3 litrus alkoholio. Tačiau, kaip taisyklė, skirtingose šalyse alkoholio vartojimo normos be reikšmingo pavojaus sveikatai yra skaičiuojamos per savaitę arba per dieną – ir gali labai skirtis.
Ar tiesa, kad vynas yra saugesnis už stipriuosius gėrimus?
Daugybė tyrimų rodo ryšį tarp saikingo alkoholio vartojimo ir sumažėjusios rizikos susirgti įvairiomis ligomis. Pavyzdžiui, galite išgirsti, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau galbūt raudonasis vynas širdžiai nėra geresnis už alų, baltąjį vyną ar stiprų alkoholį, pažymi klinika, vienas didžiausių privačių medicinos ir tyrimų centrų pasaulyje. „Vis dar nėra aiškių įrodymų, kad raudonasis vynas yra sveikesnis už kitų rūšių alkoholį, kai kalbama apie galimą naudą širdžiai. Svarbu suprasti, kad tyrimai, kuriuose lyginami saikingai geriantys ir negeriantys, gali pervertinti alkoholio naudą. Faktas yra tas, kad negeriantys asmenys jau gali turėti sveikatos problemų – dėl to jie nustojo gerti. Mums reikia daugiau tyrimų, kad galėtume pasakyti, kad raudonasis vynas yra geresnis jūsų širdžiai nei kitų rūšių alkoholis. Ir jei, pavyzdžiui, viskas apie vyne esantį resveratrolį, tai jį galima gauti iš vynuogių ar vynuogių sulčių negeriant alkoholio, nors ši problema dar nėra pakankamai ištirta mokslu.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrų ekspertai turi aiškų atsakymą į klausimą: „Ar tiesa, kad gerti vyną ar alų yra saugiau nei gerti stipriuosius alkoholinius gėrimus? Ne 0,33 litro alaus butelyje yra tiek pat alkoholio, kiek 150 ml vyno taurėje arba 50 ml degtinės. Suvartoto alkoholio kiekis yra tai, kas labiau veikia sveikatą nei alkoholio rūšis. Apskritai naujausios rekomendacijos yra aiškios: niekas neturėtų pradėti gerti ar gerti dažniau turėdamas mintį, kad tai sveika.
Ką sako ekspertai?
Pirmenybės vynui, o ne degtinei nauda labai abejotina“, – sako Konstantinas Minkevičius, I kvalifikacinės kategorijos psichiatras-narkologas, direktorius ir gydytojas. „Kad ir kaip ten būtų, bet kokio alkoholinio gėrimo poveikį lemia jo sudėtyje esantis etilo alkoholis, jis yra visur – vyne, aluje ir degtinėje. Todėl svarbu ne gėrimas, o jo kiekis ir vartojimo dažnumas. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija laikosi gana radikalių požiūrių į alkoholio vartojimą, nes tyrimų duomenys rodo, kad visiškai saugių alkoholio dozių nėra, jau nekalbant apie naudą sveikatai. Todėl teiginys, kad taurė ar dvi vyno per dieną jums tinka, yra neteisingas. Nenorėčiau pulti į moralizavimą ir raginti imtis kraštutinių priemonių, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas be išimties alkoholį vartojantis žmogus potencialiai rizikuoja tapti priklausomas nuo alkoholio. O vienas iš ligos išsivystymo rizikos veiksnių yra būtent reguliarus „saikesnių“ silpnesnių alkoholinių gėrimų, tokių kaip vynas ar alus, dozių vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis narkologas Ivanas Konorazovas taip pat teigė, kad saugios alkoholio dozės nėra: „Kalbame apie minimaliai kenksmingas dozes, bet viskas priklauso nuo individualių organizmo savybių.